Hibridinis priartinimas išmaniuosiuose telefonuose yra technologija, kuri sujungia optinį priartinimą, skaitmeninį priartinimą ir pažangias programinės įrangos technologijas, kad pagerintų vaizdo kokybę fiksuojant tolimus objektus. Štai kaip tai veikia:
Suprasti hibridinį priartinimą
1. Optinis priartinimas: tai pasiekiama fiziškai judant objektyvą, leidžiantį padidinti neprarandant vaizdo kokybės. Išmaniuosiuose telefonuose tai dažnai apima teleobjektyvą, kuris gali užtikrinti konkretų optinio priartinimo koeficientą, paprastai nuo 2x iki 10x, priklausomai nuo įrenginio[1][2].
2. Skaitmeninis priartinimas: skirtingai nuo optinio priartinimo, skaitmeninis priartinimas veikia apkarpant vaizdą iš pagrindinio jutiklio ir padidinant likusį plotą. Dėl šio proceso gali pablogėti vaizdo kokybė, nes atmetama dalis pikselių informacijos[3][4]. Skaitmeninis priartinimas dažniausiai naudojamas, kai pasiekiama optinio priartinimo riba.
3. Hibridinis mastelio keitimo mechanizmas:
- Pradiniame mastelio keitimo diapazone (pvz., nuo 1x iki 1,9x) išmanusis telefonas apkarpo vaizdą iš pagrindinio jutiklio, efektyviai naudodamas skaitmeninį priartinimą.
- Tam tikrame taške, paprastai maždaug 2 kartus, fotoaparatas persijungia į teleobjektyvą optiniam priartinimui.
- Be šio taško, tolesnis padidinimas pasiekiamas derinant optinį ir skaitmeninį priartinimą, naudojant programinės įrangos algoritmus vaizdo kokybei pagerinti[1][2].
Pagrindinės hibridinio priartinimo savybės
- Vaizdo apdorojimas: hibridiniam priartinimui naudojami kompiuteriniai fotografavimo metodai, kurie vienu metu naudoja duomenis iš kelių jutiklių. Tai leidžia pagerinti detales ir aiškumą vaizduose, darytuose naudojant didesnį priartinimą, palyginti su standartiniu skaitmeniniu priartinimu[2][4].
- Dirbtinis intelektas: daugelyje išmaniųjų telefonų integruoti AI algoritmai, kurie analizuoja ir pagerina vaizdus interpoliuodami duomenis iš įvairių kameros modulių. Tai padeda išsaugoti smulkias detales, kurios paprastai būtų prarastos naudojant pagrindinį skaitmeninį priartinimą[1][2].
- Interpoliacijos metodai: kuriant vaizdus su hibridiniu priartinimu, naudojami interpoliacijos metodai, siekiant dirbtinai padidinti skiriamąją gebą, pridedant pikselių pagal aplinkinių spalvų informaciją. Nors tai gali pagerinti suvokimo kokybę, gali nepasiekti tikro optinio aiškumo[1][4].
Išvada
Hibridinis priartinimas yra reikšminga pažanga fotografuojant išmaniaisiais telefonais, todėl vartotojai gali gauti geresnės kokybės vaizdus didesniu atstumu nei tai leistų vien tradicinis skaitmeninis priartinimas. Išmaniai derinant optines galimybes su sudėtingais programinės įrangos patobulinimais, hibridinis priartinimas yra universalesnis ir efektyvesnis sprendimas fiksuoti tolimus objektus.
Citatos:[1] https://ek.ua/en/post/5758/122-zoom-in-smartphone-camera/
[2] https://www.androidauthority.com/camera-zoom-optical-digital-hybrid-1021264/
[3] https://en.wikipedia.org/wiki/Digital_zoom
[4] https://r2.community.samsung.com/t5/Tech-Talk/Camera-zoom-explained-How-optical-digital-and-hybrid-zoom-work/td-p/3901696
[5] https://support.reolink.com/hc/en-us/articles/900000576723-Introduction-to-Optical-Zoom-Digital-Zoom-and-Hybrid-Zoom/
[6] https://forum.huawei.com/enterprise/en/optical-vs-hybrid-vs-digital-zoom/thread/773015426333368320-667213857636102144
[7] https://community.oneplus.com/thread/1551323
[8] https://www.reddit.com/r/samsung/comments/1es9bct/can_anyone_explain_why_hybrid_zoom_is_used_in_the/