Kaip „Big Brain“ režimo apdorojimo greitis daro įtaką jo bendram našumui

1. Žmogaus smegenų apdorojimo greitis: Tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys apdoroja informaciją maždaug 10 bitų per sekundę greičiu, o tai yra daug lėčiau nei skaitmeninės sistemos, tokios kaip internetas [1]. Šis lėtas apdorojimo greitis yra intriguojantis, atsižvelgiant į sudėtingą smegenų struktūrą ir daugybę jutimo duomenų, kuriuos jis apdoroja.

2. Poveikis kognityviniam atlikimui: Apdorojimo greitis yra labai svarbus kognityvinėms užduotims, darant įtaką automatiškumui, sklandumui ir našumo kintamumui [2]. Greitesnis apdorojimo greitis gali sustiprinti vykdomosios valdžios funkcijas ir priimti sprendimus, ypač atliekant užduotis, kurioms reikia greito informacijos apdorojimo [3].

3. Mokymai ir tobulinimas: Tyrimai rodo, kad apdorojimo greitį galima pagerinti treniruotės metu, o tai gali sustiprinti pažinimo funkcijas, tokias kaip vykdomosios valdžios funkcijos ir darbinė atmintis [4] [5]. Tačiau tokio mokymo efektyvumas gali skirtis atsižvelgiant į užduočių tipą ir individualius skirtumus.

4. Kognityvinė reabilitacija: Kognityvinių sutrikimų atvejais, pavyzdžiui, dėl trauminių smegenų sužalojimų, apdorojimo greitis vaidina svarbų vaidmenį kognityvinės reabilitacijos programų veiksmingume [7]. Greitesnis apdorojimo greitis gali palengvinti geresnius kai kurių pažinimo užduočių rezultatus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad jei „dideli smegenų režimas“ reiškia sustiprintą kognityvinio apdorojimo būseną, jo veikimą greičiausiai turėtų didelę įtaką apdorojimo greitis. Greitesnis apdorojimas gali padėti pagerinti kognityvines funkcijas, priimti sprendimus ir bendrą atlikimą atliekant sudėtingas užduotis. Tačiau tikrasis poveikis priklausys nuo to, kaip apibrėžtas ir įgyvendinamas „didelių smegenų režimas“.