Kaip korporatyvinis AMT veikia kasybos įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje

1. Padidinti efektyvūs mokesčių tarifai: AMT padidina efektyvius mokesčių tarifus kasybos įmonėms, o tai gali sumažinti jų pelningumą ir konkurencingumą. Pavyzdžiui, kalnakasybos pramonėje labai padidėjo efektyvūs mokesčių tarifai pagal AMT – tarifai padidėjo 4–6 procentiniais punktais, palyginti su įprastu pelno mokesčiu[3].

2. Sumažėjęs pinigų srautas: didesni efektyvūs mokesčių tarifai pagal AMT sumažina kasybos įmonių investicijoms ir veiklai skirtus grynųjų pinigų srautus. Dėl to įmonėms gali būti sunkiau konkuruoti pasaulinėje rinkoje, nes jos gali turėti mažiau kapitalo kasyklų žvalgymui, plėtrai ir priežiūrai[3].

3. Mokesčių kreditų ir NOL apribojimai: AMT nustato apribojimus kalnakasybos įmonių mokesčių kreditų ir grynųjų veiklos nuostolių (NOL) naudojimui. Tai gali apriboti jų galimybes kompensuoti mokestinius įsipareigojimus ir sumažinti jų konkurencingumą, palyginti su įmonėmis, esančiomis palankesnių mokesčių režimų jurisdikcijose[2].

4. Poveikis investicijoms ir finansavimui: AMT gali turėti įtakos kasybos įmonių kapitalo sąnaudoms, todėl jų veiklos finansavimas gali būti brangesnis. Dėl to gali sumažėti investicijos į žvalgybą ir plėtrą, o tai gali neigiamai paveikti jų gebėjimą konkuruoti pasaulinėje rinkoje[3].

5. Neproporcingas poveikis: kasybos pramonę neproporcingai veikia įmonių AMT, palyginti su kitais sektoriais. Tai reiškia, kad dėl AMT[3] kalnakasybos įmonės dažniau susidurs su didesne mokesčių našta ir sumažės konkurencingumas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad įmonių AMT padidina efektyvius mokesčių tarifus, sumažina pinigų srautus, riboja mokesčių kreditų ir NOL naudojimą bei daro įtaką kasybos įmonių kapitalo sąnaudoms, o tai gali neigiamai paveikti jų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.