Kvėpavimas per įvairius fiziologinius ir psichologinius mechanizmus daro didelę įtaką centrinei nervų sistemai (CNS). Įrodyta, kad ši praktika, apimanti tokius metodus kaip lėtas ir gilus kvėpavimas, suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą (PNS), skatina atsipalaidavimą ir mažina atsaką į stresą.
Poveikio mechanizmai
1. Autonominės nervų sistemos aktyvinimas:
Kvėpavimo metodai pakeičia autonominės nervų sistemos veiklą, ypač sustiprina parasimpatines funkcijas. Dėl šio pokyčio gali padidėti širdies ritmo kintamumas (HRV) ir kvėpavimo sinusinė aritmija, o tai yra atsparesnės streso ir atsako sistemos rodikliai[1][7]. Sąmoningai kontroliuodami kvėpavimo įpročius, asmenys gali sumažinti simpatinės nervų sistemos aktyvavimą, susijusį su „kovok arba bėk“ reakcija, taip skatindami ramybės ir saugumo būseną[3][6].
2. Smegenų veiklos moduliavimas:
Tyrimai rodo, kad kvėpavimas gali pakeisti smegenų veiklos modelius. Pavyzdžiui, EEG tyrimai rodo alfa smegenų bangų aktyvumo padidėjimą ir teta bangų sumažėjimą atliekant lėto kvėpavimo pratimus, o tai rodo sustiprintą atsipalaidavimą ir pažinimo funkciją[1][2]. Funkciniai MRT tyrimai nustatė padidėjusį aktyvumą įvairiuose smegenų regionuose, įskaitant prefrontalinę žievę ir limbines struktūras, kurios yra labai svarbios emociniam reguliavimui ir pažinimo procesui [1][5].
3. Streso hormono reguliavimas:
Kvėpavimas gali sumažinti streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir epinefrinas, kiekį. Šis sumažinimas padeda sušvelninti simptomus, susijusius su nerimu, depresija ir atsaku į traumą, nes ramina migdolinį kūną – smegenų sritį, susijusią su emocijų apdorojimu[4][5]. Dėl to asmenys gali pagerėti emocine sveikata, susikaupti ir geriau jaustis [3][5].
Psichologinė nauda
Kvėpavimas ne tik veikia fiziologines būsenas, bet ir didina psichologinį atsparumą. Praktikuojantys gydytojai dažnai praneša apie padidėjusį komfortą, atsipalaidavimą ir budrumą po seansų. Be to, kvėpavimas gali prisidėti prie emocinio gijimo, nes leidžia žmonėms veiksmingiau apdoroti traumas ir sumažinti neigiamus psichinės sveikatos simptomus, tokius kaip nerimas ir depresija[2][3][5].
Išvada
Apibendrinant galima teigti, kad kvėpavimas yra galinga priemonė centrinei nervų sistemai paveikti, nes skatina autonominę pusiausvyrą, moduliuoja smegenų veiklą ir reguliuoja streso hormonus. Dėl šių pokyčių pagerėja emocinis reguliavimas ir bendra psichologinė gerovė, todėl kvėpavimas yra vertinga streso valdymo ir psichinės sveikatos gerinimo praktika.
Citatos:[1] https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6137615/
[2] https://www.frontiersin.org/journals/human-neuroscience/articles/10.3389/fnhum.2018.00353/full
[3] https://www.webmd.com/balance/what-is-breathwork
[4] https://www.carolinafnc.com/post/breathing-and-the-brain
[5] https://www.theguesthouseocala.com/how-does-breathwork-regulate-the-central-nervous-system/
[6] https://www.o2x.com/the-power-of-breath-exploring-breathwork-and-its-connection-to-the-central-nervous-system/
[7] https://www.nature.com/articles/s41598-022-27247-y
[8] https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6070065/
[9] https://www.diva-portal.org/smash/get/diva2:1784515/FULLTEXT01.pdf