Kaip kvėpavimas dėžute veikia autonominę nervų sistemą

Poveikis autonominei nervų sistemai

ANS reglamentas
Dėžutės kvėpavimas pirmiausia suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri yra atsakinga už atsipalaidavimą ir atsigavimą. Praktikuojant jis padeda kovoti su padidėjusiu simpatinės nervų sistemos aktyvumu, kuris dažnai suveikia streso ir nerimo metu. Šis perėjimas iš būsenos „kovok arba bėk“ į būseną „ilsėkis ir viršyk“ gali lemti įvairią fiziologinę naudą, įskaitant širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio sumažėjimą[1][2].

Streso hormonų mažinimas
Tyrimai rodo, kad kvėpavimas dėžute gali sumažinti kortizolio, su stresu susijusio hormono, kiekį. Taikydami šią kvėpavimo techniką, asmenys gali pajusti su stresu susijusių simptomų sumažėjimą ir bendrą nuotaikos pagerėjimą[1][4]. Lėti įkvėpimo ir iškvėpimo ciklai leidžia anglies dioksidui kauptis kraujyje, o tai sustiprina klajoklio nervo širdies veiklą slopinantį atsaką, o tai dar labiau stimuliuoja parasimpatinę sistemą[2][3].

Psichikos sveikatos gerinimas
Įrodyta, kad kvėpavimas dėžute palengvina nerimo ir depresijos simptomus. Reguliari praktika gali pagerinti emocinį reguliavimą ir atsparumą stresą sukeliantiems veiksniams, todėl tai naudinga asmenims, susiduriantiems su tokiomis sąlygomis kaip generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD), panikos sutrikimas ir potrauminio streso sutrikimas (PTSD)[2][4]. Ši technika ne tik nuramina protą, bet ir sustiprina susikaupimą bei koncentraciją, akimirksniu atitraukdama dėmesį nuo streso veiksnių[5].

Išvada

Apibendrinant galima pasakyti, kad kvėpavimas dėžute yra galinga autonominės nervų sistemos reguliavimo priemonė. Skatindamas ramybės būseną kontroliuojant kvėpavimą, jis veiksmingai mažina streso hormonų kiekį, gerina nuotaiką ir skatina bendrą psichinę gerovę. Reguliari praktika gali turėti ilgalaikės naudos tiek fizinei sveikatai, tiek emociniam atsparumui.