Home Arrow Icon Knowledge base Arrow Icon Global Arrow Icon Kaip „Scopely“ nemokamai žaidžiantis modelis daro įtaką žaidėjų įsitraukimui, palyginti su „Niantic“ pinigų gavimo strategijomis


Kaip „Scopely“ nemokamai žaidžiantis modelis daro įtaką žaidėjų įsitraukimui, palyginti su „Niantic“ pinigų gavimo strategijomis


Tiek „Scopely“, tiek „Niantic“ yra žymūs žaidimų pramonės žaidėjai, kiekvienas naudoja skirtingas strategijas, kaip sudominti žaidėjus ir gauti pajamų. Čia pateiktas išsamus palyginimas, kaip „Scopely“ nemokamai žaidžiamas modelis daro įtaką žaidėjų įsitraukimui, palyginti su „Niantic“ pinigų gavimo strategijomis:

„Scopely“ nemokamo žaidimo modelis

„Scopely“ verslo modelis yra sutelktas į nemokamo žaidimo (F2P) metodą, kur žaidimus galima atsisiųsti ir žaisti be jokių pradinių išlaidų. Šis modelis skatina plačią auditoriją įsitraukti į savo žaidimus, nes nėra jokių išankstinių kliūčių patekti. Žaidėjai gali pagerinti savo patirtį pirkdami programoje, įskaitant virtualias valiutas, maitinimo šaltinius, charakterio odą ir aukščiausios kokybės funkcijas [1].

„Scopely“ dėmesys duomenų analizei vaidina lemiamą vaidmenį palaikant žaidėjų įsitraukimą. Išanalizuodamas žaidėjų elgseną, „Scopely“ gali patobulinti savo žaidimus, kad patenkintų besikeičiančius vartotojų poreikius, užtikrindami, kad žaidėjai laikui bėgant išliks [1]. Be to, „Scopely“ skatina bendruomenės jausmą per socialines ypatybes ir bendruomenės valdymo programas, kurios padeda sukurti ištikimų žaidėjų bazę [1].

Tačiau kai kuriuose savo žaidimuose „Scopely“ susidūrė su kritika dėl agresyvios pinigų gavimo praktikos, o tai gali sukelti susirūpinimą dėl visų žaidėjų žaidimo sąžiningumo ir prieinamumo [6] [7].

„Niantic“ pinigų gavimo strategijos

„Niantic“, žinomas dėl tokių žaidimų kaip „Pokã © Mon Go“ ir „Haris Poteris: Wizards Unite“, naudoja daugialypę pinigų gavimo strategiją. Bendrovė pirmiausia generuoja pajamas pirkdama programoje, leisdama žaidėjams pirkti virtualius daiktus, kurie padidina žaidimą [2]. Kita pagrindinė strategija yra remiamų vietų naudojimas, kai įmonės moka, kad jų fizinės vietos būtų pažymėtos kaip žaidimo lankytinos vietos, skatina pėsčiųjų srautą ir padidina prekės ženklo matomumą [2].

„Niantic“ taip pat daugiausia dėmesio skiria bendruomenės formavimui ir vartotojų įsitraukimui. Tokie žaidimai kaip „Pokã ©„ Mon Go “skatina žaidėjus tyrinėti realų pasaulį, puoselėjant stiprų bendruomenės jausmą per įvykius ir socialinę sąveiką [2] [3]. Šis požiūris ne tik leidžia žaidėjams įsitraukti, bet ir sukuria ištikimą gerbėjų bazę, kuri prisideda prie žaidimo ilgaamžiškumo ir sėkmės [3].

„Niantic“ modelis buvo giriamas už jo sugebėjimą sukurti svaiginančią patirtį, kurioje derinami skaitmeniniai ir fiziniai pasauliai, skatinant socialinę sąveiką ir veiklą lauke [3]. Tačiau buvo diskutuojama apie grobuoniškos pinigų gavimo praktikos potencialą, ypač atsižvelgiant į duomenų naudojimą ir reklamą [8].

įsitraukimo strategijų palyginimas

- Prieinamumas ir platus patrauklumas: „Scopely“ ir „Niantic“ siūlo prieinamą žaidimų patirtį, naudodami „Scopely“ F2P modelį ir „Niantic“ pirkimus programoje, leidžiančias žaidėjams įsitraukti be didelių išankstinių išlaidų. Tačiau „Scopely“ modelis gali pritraukti platesnę auditoriją dėl to, kad trūksta pradinių kliūčių.

- Bendruomenės kūrimas: Abi bendrovės pabrėžia bendruomenės kūrimą, tačiau „Niantic“ požiūris yra labiau orientuotas į realaus pasaulio sąveiką per tokius žaidimus kaip „Pokã © Mon Go“. Kita vertus, Scopely priklauso nuo skaitmeninių socialinių funkcijų ir bendruomenės valdymo.

- Pinigų gavimo praktika: „Scopely“ susidūrė su kritika dėl agresyvaus pinigų gavimo, o tai gali neigiamai paveikti žaidėjų suvokimą ir įsitraukimą. „Niantic“ modelis, nors ir gaunamas perkant pirkimus programoje, dažnai laikomas labiau subalansuotu dėl jo dėmesio realaus pasaulio įsitraukimo ir remiamų vietų.

-Duomenims pagrįstas požiūris: Scopely pažymėtas dėl jo į duomenis orientuoto požiūrio į žaidimų dizainą, kuris padeda patobulinti žaidimą ir palaikyti įsitraukimą. „Niantic“ taip pat naudoja duomenis, tačiau daugiau dėmesio skiria svaiginančios patirties kūrimui, skatinančiam realaus pasaulio tyrinėjimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nors abi įmonės sėkmingai įtraukia žaidėjus, „Scopely“ nemokamai žaidžiamas modelis pabrėžia skaitmeninį įsitraukimą ir duomenų grindžiamą dizainą, o „Niantic“ strategija sujungia skaitmeninį ir fizinį įsitraukimą su dėmesiu bendruomenės kūrimu ir remiamomis vietomis. „Niantic“ įsigijimas pagal „Scopely“ gali sujungti šias strategijas, galinčias sustiprinti žaidėjų įsitraukimą į abi platformas [3].

Citatos:
[1] https://vizologi.com/business-straty-canvas/scopely-business-model-canvas/
[2] https://canvasbusinessmodel.com/blogs/how-it-works/niantic-how-it-works
[3] https://www.scopely.com/en/news/why-scopely-is-neeaming-up-with-niantic-games
[4] https://www.scopely.com/en/news/reflecting-on-the-journey-of-monopoly-go
[5] https://www.1d3.com/blog/mobile-game-monetization
[6] https://www.reddit.com/r/pokemongo/comments/1j9m66r/concerned_about_scopelys_monetion_lets_talk/
[7] https://www.reddit.com/r/marvelstyforce/comments/1cjdaaz/are_scopelys_game_mechanics_designed_to_make_us/
[8] https://www.reddit.com/r/thesilphroad/comments/dvxw0z/predatory_monetion_practices_of_pokemon_go/